zibetauti

zìbetauti, -auja (-auna Mrs), -avo intr. Lp, zýbetauti 1. žr. zibetoti 1: Būdavo, ateina pas jais kai kada koks vaikinas, jie ten, būdavo, sau zibetauja, o jos siuva, kita mezga BsPIV106. 2. šaipytis: Nezýbetauk, ba kap duosiu, tai net kapliai išskraidys! Arm. Iš jo visi dvare zibetavo ir juokėsi, jog toks negirdėtas paikis atsiradęs BsPI138(Brt).